Knyga
Autorė puikiai atskleidžia sudėtingą ne tik romano, bet ir filmo scenarijaus vertą Kotrynos Jogailaitės asmenybės portretą, o knyga įtraukia nuo pirmo iki paskutinio sakinio.
– Istorikė ir visuomenininkė Luka Lesauskaitė
...
Kotrynos Jogailaitės gyvenimas intriguoja ne mažiau už jos brolio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę. Tai – vilnietiška Pelenės istorija. Tik pats įdomumas prasideda po vedybų.
– Neringa Jucevičienė, „Daugiaveidis Vilnius“ gidė
...
Solidus žvilgsnis į jauniausios Jogailaitės – Kotrynos – gyvenimo ir meilės istoriją.
– Humanitarinių mokslų daktarė Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė.
Knygos aprašymas
Iš nemylimos dukros – į Švedijos karalienę
Jauniausioji Žygimanto Augusto sesuo karalaitė Kotryna Vilniuje gyveno nepastebima ir mažai kam reikalinga – kaip Pelenė,
tačiau prie Baltijos krantų kilęs nuožmus karas su Maskva pavertė ją kone geidžiamiausia nuotaka Europoje.
Karalaitės Kotrynos rankos siekė Europos princai ir valdovai, o Maskvos caras Ivanas Rūstusis
tiesiog maniakiškai persekiojo, trokšdamas ją gauti bet kokia kaina.
Kotrynos Jogailaitės likimas intriguoja ne mažiau nei garsioji jos brolio Žygimanto Augusto ir
Barboros Radvilaitės meilės drama. Kotryna ištekėjo beveik 36-erių, tais laikais itin brandaus amžiaus,
už vienuolika metų jaunesnio vyro ir iš nereikalingos karalaitės virto įtakinga moterimi,
iš nemylimos – geidžiama, iš kalinės – karaliene.
Išgyvenusi karo siaubą, patyrusi klastą, įkalinimą ir skaudžias asmenines drama Kotryna Jogailaitė
nepalūžo ir sugebėjo tapti Švedijos karaliene, gerbiama abiejose Baltijos jūros pusėse.
Ir nors karalaitės Kotrynos gyvenimo ir meilės istorija primena
Holivudo nuotykių trilerį, nuožmiuosius „Sostų karus“ ir sukrečiančią melodramą,
tai – tikra istorija, įrašyta žvaigždėse tuomet, kai į šį pasaulį atėjo knygoje minimos istorinės asmenybės.
Romaną „Karo nuotaka“ sudaro du lygiagretūs pasakojimai apie Kotryną Jogailaitę ir
jos vyrą Švedijos princą ir Suomijos kunigaikštį Joną Vazą. Tai – dvi jaudinančios meilės ir karo gijos,
karališki moterų ir vyrų žaidimai, susipinantys į intriguojančią dramą, kupiną aistros,
išdavysčių, kovų dėl valdžios ir XVI a. Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Maskvos valdovų rūmų paslapčių.
***
„Tai istorinis romanas, pagrįstas tikrais faktais, parašytas labai lengvai ir kokybiškai. Istorija apie Kotryną Jogailaitę, manau, mūsų skaitytojams tikrai bus naujiena – labai įdomus ir stiprus autorės debiutas“ .
Literatūros ekspertė Vitalija Maksvytė
Apie autorę
Ilona Skujaitė – žurnalistė ir komunikacijos specialistė, įsimylėjusi Lietuvos istoriją. Straipsnių kariuomenės, aviacijos ir verslo temomis autorė, buvusi LRT televizijos ir TV 6 laidų bendraautorė, dokumentinių filmų apie Lietuvos kariuomenę scenaristė.
Manto Golubevo nuotr.
9 LEMTIES KORTOS:
intriguojantys Kotrynos Jogailaitės gyvenimo faktai
Kelionės maršrutas abipus Baltijos
„Kotrynos Jogailaitės pėdsakais“
Audringas Kotrynos Jogailaitės gyvenimas yra lyg sutrūkęs perlų vėrinys, išsibarstęs po keturias šalis – Lenkiją, Lietuvą, Suomiją ir Švediją. Leiskis į kelionę 500 metų senumo istorijos pėdsakais ir prieš tavo akis iškils senos pilys, katedros, karališki dvarai, nepaprasto grožio renesansinės skulptūros, prabangūs papuošalai ir karūnos – nebylūs karalaitės Kotrynos paslapčių, džiaugsmų ir kančių liudytojai.
Pasinerk į karališką gyvenimą!
Maršrutą sudarė žurnalistės Gerda Butkuvienė, turizmo komunikacijos specialistė, ir Ilona Skujaitė – istorinio romano apie Kotryną Jogailaitę „Karo nuotaka“ autorė (leidykla „Alma littera“). Vizualizacijos autorė – Aistė Lapinskaitė. Maršrutas sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Švedijos Karalystėje.
Daugiau informacijos čia.
Vilniaus arkikatedros požemiuose atrastos karališkos insignijos nudžiugino ir Radvilų giminę. Kunigaikštis Maciejus Radziwiłłas pasidalino įžvalgomis apie šį atradimą ir garsiausią Radvilaitę.
Šiemet spalio 18 d. literatūrinė Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija buvo įteikta Ilonai Skujaitei už romaną „Karo nuotaka“.
Į Valdovų rūmuose surengtą tarptautinę konferenciją „Kotryna Jogailaitė: Švedijos, Suomijos, Lenkijos ir Lietuvos įžvalgos“ atvykę istorikai sutarė, kad jos vaidmuo Švedijoje buvo svarbus.
„Karo nuotaka“ – knygoje atskleidžiama Holivudo filmo scenarijaus verta Kotrynos Jogailaitės gyvenimo istorija.
Mirusieji irgi šneka – tereikia mokėti jų klausytis. Beveik 700 metų senumo Upsalos katedra Švedijoje saugo daug paslapčių, tarp jų – ir susijusią su Lietuva.
Interviu su romano „Karo nuotaka“ autore Ilona Skujaitė, papildytas Jūratės Širvytės bei Vytauto Šinkūno renesanso epochos šokiu – taip turėjo linksmintis ir Kotryna Jogailaitė.
Kotryna Jogailaitė buvo viena geidžiamiausių nuotakų mūsų istorijoje, bet ištekėjo tik beveik 36-erių už 11 metų jaunesnio Švedijos princo ir Suomijos kunigaikščio Jono Vazos.
Kotryna Jogailaitė Švedijoje vadinama Renesanso karaliene. Plačiau apie jos įvaizdį kitoje Baltijos jūros pusėje papasakojo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton.
„Kodėl dar niekas iki šiol to nepadarė? Juk ji – mūsų istorijos deimantas“, – stebisi žurnalistė Ilona Skujaitė, 2023 m. pradžioje pristačiusi istorinį romaną „Karo nuotaka“.
Laidoje „10-12“ Agnė Skamarakaitė aptaria Kotrynos Jogailaitės gyvenimą politikos kontekste, o Luka Lesauskaitė „Vardan tos“ kalbasi apie neįvertintą moterų indėlį į istoriją.
Karalienė Bona Sforca buvo 5 vaikų motina, tačiau jos numylėtiniai buvo tik du. Kaip jauniausioji Kotryna, stokojusi motiniškos šilumos ir rūpesčio, tapo stipria asmenybe?
Archeologė Nina Manninen iš Turku universiteto Suomijoje atkūrė Kotrynos Jogailaitės suknelę ir papasakojo, kaip suomiai prisimena šią neeilinę karališką moterį.
Šiemet sukanka 120 metų nuo pirmojo lietuviško istorinio romano pasirodymo. Lietuvių literatūros kritikas prof. P. Bražėnas šiame kontekste apžvelgė Ilonos Skujaitės debiutinį romaną „Karo nuotaka“.
Dokumentinio filmo „Virsmas. Valdovė Kotryna Jogailaitė“ kūrėjai tęsia savo kūrybinę kelionę. Rudenį įvyko filmavimai Švedijoje ir Suomijoje.
Režisierė Gitana Platakytė per Valdovų rūmų muziejuje surengtą patyriminį renginį „Karališkos Kotrynos Jogailaitės vestuvės: tada ir dabar“ pristatė savo dokumentinio filmo idėją, dalyvius ir pirmuosius nufilmuotus vaizdus.