1. Karališkoji Vavelio pilis, Krokuva, Lenkija

Gimimo vieta. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir jo žmonos karalienės Bonos Sforcos jauniausioji dukra Kotryna Jogailaitė gimė 1526 m. lapkričio pirmąją. Kotryna buvo penktas šios karališkos šeimos vaikas – ji turėjo vienintelį brolį Žygimantą Augustą ir tris seseris – Izabelę, Sofiją ir Oną. Krokuvoje Kotryna su pertraukomis gyveno beveik 27 metus. 

Ištrauka iš knygos „Karo nuotaka“:

Mano tėvas – karalius iš garbingos Jogailaičių dinastijos, valdžiusios pusę Europos. Motina – kilminga Milano kunigaikštystės valdovų giminaitė, dėl Lenkijos ir Lietuvos kovojanti kaip liūtė. Privalau būti paklusni dukra ir pareiginga karalaitė. Juk esu paskutinis jų vaikas. Ir nusivylimas, kad jiems gimė dar viena nelaukta duktė.

2. Nacionalinis muziejus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuva

Karališkos vestuvės. 1562 m spalio 4 d. Kotryna Jogailaitė susituokė su Švedijos princu ir Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza. Per iškilmingą vedybų ceremoniją Vilniaus katedroje vyras Kotrynai užmovė aukso žiedą su lotynišku užrašu „Nemo nisi mors“ (liet. – niekas išskyrus mirtį). Iškilmingoms mišioms vadovavo ir santuokos sakramentą suteikė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius. Šaltinis: Lietuva–Lenkija–Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos, XXI tomas. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2014. 

Ištrauka iš knygos „Karo nuotaka“:

Didžioji karalaitės Kotrynos valanda iškilminga ir nuskaidrinta gausybės susirinkusiųjų maldų už jos būsimą laimingą santuokinį gyvenimą. Ji ramiai taria priesaikos žodžius, nes gražus ir jaunas Suomijos kunigaikštis ją veda kaip tik tada, kai ji jau nebesitikėjo tapti nei žmona, nei motina, ir dabar jaučiasi lyg sapne – tarsi priešais altorių stovėtų ne ji, o kita, kažin kokia jai dar nepažįstama moteris, kurią ji pirmąkart išvydo šįryt veidrodyje, išsipuošusią vestuviniais apdarais. Šiandien visų akys nukreiptos į ją, nors iki tol ištisus metus niekas jos beveik nepastebėdavo.

3. Kastelholmeno pilis, Suomija

Vyro vestuvinė dovana. Vedybinėje Kotrynos Jogailaitės ir Jono Vazos sutartyje buvo aptarta, koks bus nuotakos kraitis ir jaunikio jai užrašytas dovis – nekilnojamas turtas, po vyro mirties pereidavęs našlės nuosavybėn. Jonas Vaza savo žmonai užrašė turtų ir žemių Suomijoje ir Estijoje (jos tuo metu priklausė Švedijos Karalystei), tarp jų Alandus su gausiomis salelėmis ir Kastelholmeno pilimi. Šaltinis: Duczmal Małgorzata, Jogailaičiai, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 2012 m.

Ištrauka iš knygos „Karo nuotaka“:

Kunigaikštis Jonas pasirodė esąs toks dosnus: užrašė man žemių Suomijoje ir leido kartu su savimi į Abą gabentis šešiasdešimt žmonių iš savo dvaro – rūmų damas, nuodėmklausį, kanclerį, arklininką su visais mano žirgais, numylėtuosius neūžaugas ir ką tik panorėsiu! Bet, svarbiausia, kunigaikštis Jonas, būdamas liuteronas, sutiko, kad jungtuvės vyktų pagal katalikiškas tradicijas, o mūsų būsimi vaikai būtų auklėjami katalikais.

4. Turku pilis, Suomija

Medaus mėnesiai iki karo. Po nuotykių kupinos povestuvinės kelionės Kotryna Jogailaitė atvyko gyventi į savo vyro Suomijos kunigaikščio Jono Vazos pilį Turku (tuomet – Abo) mieste. 1562 m. Kūčių dieną karalaitei sutikti buvo suorganizuotos prašmatnios iškilmės, o puikuodamasis savo žmona Jonas Vaza surengė jos įspūdingo kraičio parodą. Jaunavedžiai Turku pilyje kartu išgyveno vos 8 mėnesius, nes kilus kovai dėl valdžios tarp Jono Vazos ir jo brolio Švedijos karaliaus Eriko XIV švedai pilį užpuolė. Šaltinis: Lietuva–Lenkija–Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos, XXI tomas. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2014.

Ištrauka iš knygos „Karo nuotaka“:

Stalas nukrautas gražiais sidabriniais indais, bet labiausiai nustebę svečių žvilgsniai krypsta į paauksuotas šakutes iš mano kraičio, padėtas šalia peilių ir lėkščių. Vieni jas atsargiai varto. Kiti nedrąsiai smaigsto jomis mėsą, o Abo vyskupas apsimeta, kad išvis jų nepastebi ir toliau valgo rankomis, naudodamasis tik peiliu. Iš pradžių nesupratau, kodėl svečiai jų vengia, bet paskui prisiminiau motinos pasakojimus, kad Lenkijoje ir Lietuvoje žmonės į jos iš Italijos parvežtas šakutes irgi žiūrėdavo kreivai, nes du smaigai jiems priminė velnio ragus.

5. Vaxholmo uostas, Švedija

Vestuvinio žiedo lemtis. 1563 m. rugpjūtį Kotryna Jogailaitė ir Jonas Vaza laivu buvo atplukdyti į Vaxholmo uostą ir ten laukė nuospredžio. Jonui buvo pranešta, kad brolis karalius jį įkalins, o Kotrynai Jogailaitei buvo suteikta malonė gyventi laisvėje, bet ji pasirinko kalėti kartu su vyru. Tikėtina, kad būtent čia įvyko ikonografijoje dažnai vaizduojama scena su vestuviniu žiedu, kurį Kotryna pademonstravo karaliaus ministrui aiškndama tokį savo sprendimą. Šaltiniai: Duczmal Małgorzata, Jogailaičiai, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 2012 m. Šaltinis: Lietuva–Lenkija–Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos, XXI tomas. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2014. 

Ištrauka iš knygos „Karo nuotaka“:

Jos akys regi tik jį kitame denio gale stovintį Suomijos kunigaikštį Joną. Laikas tarsi pasisuka atgal: čia jau nebe girgždančios grindų lentos po kojomis, bet Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmai, kuriuose ji pirmą kartą pamatė atkaklų Švedijos princą ledo spalvos akimis, dėl jos perplaukusį Baltijos jūrą. Jos ausys vėl girdi, kaip kunigaikštis Jonas iš jaudulio drebančiu balsu taria vestuvinę priesaiką Vilniaus katedroje, o kūnas ilgesingai prisimena nuodėmingą savo vyro artumą ji geriau mirs, nei vėl panirs į stingdančią vienatvę.

6. Gripsholmo pilis, Švedija

Kalėjime gimęs karalius. Grispsholmo pilyje kunigaikščių pora kalėjo ketverius metus. 1564 m. birželį Kotryna Jogailaitė, būdama 38–erių, pagimdė dukrą Izabelę. 1566 m. birželio 20 d. čia gimė poros sūnus Zigmantas Vaza – būsimasis Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos karalius. Gripsholme Kotrynai ir Jonui teko išgyventi vieną baisiausių išbandymų savo gyvenime – dukros mirtį. Šaltinis: Duczmal Małgorzata, Jogailaičiai, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius.

Ištrauka iš knygos „Karo nuotaka“:

Ponia Krupskaja apiprausia kūdikį ir suvysto jį į palą, prieš kelias dienas nusipirktą iš knechtų už brangakmenius nuo mano suknelės. Mergytė kurį laiką ramiai žvalgosi savo didelėmis mėlynomis akimis, o paskui taip įsirėkia, kad niekas negali jos nuraminti. Suprantu, ji – alkana, o šalia nėra žindyvės. Turėsiu ją maitinti pati lyg kokia kaimietė, nes tiesiog nėra kitos išeities. Meldžiuosi, kad turėčiau nors lašelį pieno, kitaip mano kūdikis mirs.

APLANKYK: Raudoniems Gripsholmo pilies kuorams – jau 500 metų. Tai – viena iš lankomiausių karališkųjų Švedijos pilių, nes joje galima apžiūrėti seniausią ir didžiausią pasaulyje portretų galeriją. Įdomu, kad tarp 5 tūkst. kūrinių garbingoje vietoje kabo ir Žygimanto Senojo, Kotrynos Jogailaitės tėvo, portretas. Pačios karalaitės Kotrynos portreto nėra nei šioje galerijoje, nei kitose karališkose Švedijos pilyse. Tiesa, Gripsholmo pilyje galima rasti nedielį paveikslą, kuriame pavaizduota garsioji scena su vestuviniu žiedu, kai Kotryna Jogailaitė rodo jį Švedijos karaliaus ministrui. 

Sezono metu (nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio) po pilį reguliariai vedamos ekskursijos švedų arba anglų kalbomis. Jų metu galima pamatyti ne tik portretų galeriją, rūmų teatrą, bet ir patalpą, kurioje kalėjo Kotryna su šeima. Dabar, žinoma kaip Hercogo Karlo salė, ji laikoma vienu geriausiai išsilaikiusių XVI a. Švedijos interjerų. 

Atstumas nuo Stokholmo iki Mariafredo miestelyje esančios Gripsholmo pilies yra 70 km. 

KUR?: Gripsholms Slott, Mariefred

Daugiau:  https://www.kungligaslotten.se/english/royal-palaces-and-sites/gripsholm-castle.html  

Nuotraukų autorė Gerda Butkuvienė

7. Strängnäs katedra, Švedija

Mylimos dukrelės kapas. Tapę Švedijos valdovais Kotryna ir Jonas savo pirmagimę Izabelę perlaidojo Strängnäs katedroje. Tėvų užsakymu garsus flamandų skulptorius ir architektas Willem Boy sukūrė jai antkapį. Tai – vienas unikaliausių vaikų antkapių Švedijoje, išsiskiriantis aukšta menine kokybe. Šaltinis: https://www.sim1.se/swe/mal/strang/strang_01.html 

Ištrauka iš knygos „Karo nuotaka“:

Ji ką tik mirė, o aš jau nebeprisimenu, kada dukrelė pažvelgė į mane paskutinį kartą – vakar vakare ar dar šiandien ryte? O ką ji man sakė paskutinį kartą? Ką valgė? Kada paskutinį kartą šaukė „mama“? Kas bus, jei aš vieną dieną pamiršiu, koks buvo jos balsas ir kaip ji atrodė? – Jonai, – persigandusi sugriebiu savo vyro ranką, – pažadėk man, kad užsakysi jai antkapį. Išskobtą iš balto akmens. Tokį, kad ji atrodytų kaip gyva.

8. Svarstjö pilis, Švedija

Išprotėjęs karalius. Šioje pilyje Kotryna Jogailaitė ir Jonas Vaza išėję į laisvę pirmą kartą susitiko su broliu Eriku, tuo metu kentėjusiu nuo ligos. Šaltiniai: Duczmal Małgorzata, Jogailaičiai, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 2012 m.

Ištrauka iš knygos „Karo nuotaka“:

– Ateik pas mane, mažutėli, – ištiesia į jį rankas karalius Erikas, bet išsigandęs vaikas slepiasi už motinos sijono. Kunigaikštienė Kotryna vos susitvardo nepačiupusi sūnaus ant rankų ir nenulėkusi kartu su juo atgal į laivą,

9. Eskilstuna, Švedija

Dukters gimimas. Eskilstiunoje Kotryna, būdama 42-ejų, 1568 m. gegužės 17 d. pagimdė dukrą Oną. Šaltinis: Duczmal Małgorzata, Jogailaičiai, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 2012 m. 

Ištrauka iš knygos „Karo nuotaka“:

Ištikimoji Dorotėlė ir visos damos šokinėja aplink mane, nė minutėlei nepalikdamos vienos ir saugodamos, kad nepanirčiau į liūdesį ir nepradėčiau verkti, gąsdindamos, kad mano kūdikis įsčiose gali užspringti ašaromis. Dabar tik jis, vargšelis, gelbėja mane nuo didžiulės nelaimės, nes Stokholme manęs vis dar tyko Maskvos maitvanagiai. 

 APLANKYK: Ieškant karališkosios pilies, pastatytos karaliaus Gustavo Vazos įsakymu, pėdsakų Eskilstunoje teks ne dairytis aukštų kuorų mieste, bet užsukti į Miesto muziejų. Čia eksponuojama ornamentuotų kalkakmenių kolekcija tėra vienintelis tiesioginis palikimas iš pilies. Įdomu, kad vienas iš akmeninių eksponatų yra papuoštas ąžuolo lapais – Jono III ir jo brolio Karlo sąjungos prieš karalių Eriką simboliu. XVI a. pilis, vadinta Eskilstuna Huus, stovėjo dabartinėje Klostergatan gatvėje, netoli Kloster bažnyčios, tačiau buvo sunaikinta gaisro 1680 m. Miesto muziejaus ekspozicijoje pristatomas ir buvusios pilies maketas, informacija apie čia gimusią Kotrynos Jogailaitės dukrą princesę Oną Vazą. 

Kur?: Eskilstuna stadsmuseum, Faktorigatan 4C, Eskilstuna 

Daugiau:  https://visiteskilstuna.se/eng/visiteskilstuna.se/see--do/culture--history/eskilstuna-city-museum  

Nuotraukų autorė Gerda Butkuvienė

10. Vadstena, Švedija

Sukilėlių centras. 1568 m. vasarą kunigaikštis Jonas kartu su savo broliu Karlu surengė sukilimą prieš Švedijos karalių Eriką XIV. Vadstena buvo pirmasis miestas, kurį užėmė sukilėliai. Duczmal Małgorzata, Jogailaičiai, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 2012 m.

Ištrauka iš knygos „Karo nuotaka“:

– Dabar mums būtų geriausia vykti į Vadsteną – ten yra daug amatininkų, galinčių greitai iš sidabro luitų nukaldinti monetas, – svarsto kunigaikštis Jonas, o aš pažadu, kad jei pritrūks pinigų, atiduosiu savo brangenybes ir perlus, nuluptus nuo suknelių, nes jie jau ne kartą gelbėjo mūsų šeimą. 

 APLANKYK: Nuo gynybinės pilies iki geriausiai Švedijoje išsilaikiusių karališkųjų renesansinių rūmų. Tokią istoriją, prasidėjusią 1525 m., kai karalius Gustavas Vaza įsakė pastatyti tvirtovę Stokholmo gynybai pietuose, iki jos rekonstrukcijos, pasibaigusios 1620 m., patyrė Vadstenos kuorai. Dabar pilyje galima savarankiškai apžiūrėti buvusios tvirtovės maketą, išlikusią virtuvę, bokštą. Arba – užsisakyti teminę ekskursiją su istoriniu kostiumu pasipuošusiu gidu ir pasinerti į Vazos laikotarpio moterų gyvenimo, XVI a. vykusių puotų bei naktinės pilies istorijas. Viena iš teminių ekskursijų „Galia ir meilė“ veda būtent Jono III ir jo žmonos Kotrynos Jogailaitės, 1580 m. atvykusių į šiuos rūmus, pėdomis. Beje, Vadstenoje gyvena švediškos Kotrynos Jogailaitės biografijos autorė istorikė Eva Mattsson, vadovaujati įmonei „Bring to Life“, rengiančiai organizuotas ekskursijas grupėms šiame mieste. Įspūdinga vandens kanalo apsupta karališkoji Vadstenos pilis nutolusi nuo Stokholmo 250 km. Rugpjūčio mėnesį, Švedijoje švenčiant tradicinį vėžių sezoną (kräftskiva – švedų k.), pilies tvenkinyje leidžiama žvejoti vėžius. Čia vyksta ir koncertai, Viduramžių šventės, kiti renginiai. 

Kur?: Vadstena slott, Hamngatan 4, Vadstena
Daugiau:  https://vadstenaslott.com/ 

Nuotraukų autorė Gerda Butkuvienė

11. Karališkieji Stokholmo rūmai, Stokholmas, Švedija

Brolio nuvertimas ir karaliavimas. Stokholme įvyko didžioji valdžios drama – prieš Švedijos karalių Eriką XIV sukilę broliai Jonas ir Karlas su savo kariuomene įžengė į sostinę ir užėmė pilį, o iš sosto nuverstą brolį įkalino. Vėliau Stokholmo Trijų karūnų pilis buvo pagrindinė rezidencija Jono ir Kotrynos karaliavimo metais. Šaltinis: Duczmal Małgorzata, Jogailaičiai, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 2012.  

Ištrauka iš knygos „Karo nuotaka“:

Garsiai švilpdami keli patrankų sviediniai vienas po kito teškiasi į Trijų karūnų pilies kuorus, ištrupindami skyles, ir to pakanka, kad kur ne kur šmėžavę gynėjų šalmai pranyktų, o savo kambariuose užspeistas karalius Erikas praneštų, kad dar šįvakar geruoju pasiduos savo jaunesniajam broliui Karlui. 

 APLANKYK: Trijų karūnų pilies Stokholme nebepamatysi – ją surijo lemtingas gaisras 1697 m. gegužės 7 d. Jos vietoje XVIII a. iškilę Karališkieji Stokholmo rūmai šiandien yra oficiali dabartinio Švedijos karalystės monarcho rezidencija ir priėmimų vieta. Barokiniai rūmai yra vieni didžiausių Europoje, juose – daugiau nei 600 kambarių. Rūmų erdvėse Stokholmo senamiestyje veikia keli muziejai: Karališkieji apartamentai, Lobynas, Arsenalas, Trijų karūnų muziejus. 

Būtent Trijų karūnų muziejuje galima išvysti senosios pilies fragmentus, pavyzdžiui, seniausio kambario skliautus, kurių istorija siekia XIII a. Informaciniuose stenduose pažymima, kad Jono III valdymo metais viduramžių pilis virto puošniais renesansiniais rūmais. Karališkuose apartamentuose verta atkreipti dėmesį į aksominį sosto baldakimą Audiencijų salėje. Manoma, kad XVI a. Italijoje pagamintą baldakimą į Trijų karūnų rūmus atgabeno Kotryna Jogailaitė. 

 Pilies arsenale – daugiau Jogailaičių dinastijos reliktų. Pirmoje salėje eksponuojami itin puošnūs raitelio šarvai. Tai – Žygimanto Augusto palikimas, kurį Kotrynos sesuo Ona Jogailaitė atsiuntė Švedijos karaliui Jonui III linkėdama jų spindėjimu apakinti priešus bei išreikšdama viltį, kad kada nors šiuos šarvus dėvės ir jos sūnėnas, Kotrynos sūnus Zigmantas (mirus Žygimantui Augustui jam tebuvo aštuoneri). Taip pat čia galima pamatyti Kotrynos dukteriai Onai priklausiusią auksinę apyrankę su inicialais APS (Anna Principessa Sveciae). Išsilavinusi ir penkiomis kalbomis kalbėjusi princesė Ona buvo savo brolio Lenkijos karaliaus Zigmanto patarėja, vėliau – įgaliotinė Švedijoje, kur buvo praminta „toksine seserimi“. 

Kur?: Kungliga slottet, Slottsbacken 1
Daugiau:  https://www.kungligaslotten.se/english.html  

Nuotraukų autorė Gerda Butkuvienė

12. Upsalos katedra, Švedija

Karūnacija. 1569 m. sausio 1 dieną kunigaikštis Jonas buvo išrinktas Švedijos karaliumi ir tapo Jonu III Vaza. Liepos 10 d. Upsalos katedroje jis kartu su žmona Kotryna Jogailaite buvo karūnuoti Švedijos karaliais. Švedijos karaliene Kotryna Jogailaitė buvo 14 metų, po mirties ji palaidota Upsalos katedroje. Šaltinis: Duczmal Małgorzata, Jogailaičiai, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 2012.  

Ištrauka iš knygos „Karo nuotaka“:

Čia, šioje šventoje Švedijos vietoje, kurioje ilsisi daugybės karalių kaulai, apgaubta karališka mantija ir jausdama ką tik uždėtos karūnos svorį, suaugu su šia žeme. Jaučiu, kad kiekvieną mano ir Jono judesį akylai stebi ne tik susirinkusių žmonių akys, bet ir čia palaidotų karalių bei karalienių vėlės.

13. Stegeborgo pilis, Švedija

Karališka rezidencija. Tai – viena iš pilių, kurioje savo karaliavimo metais lankydavosi Švedijos karalienė Kotryna. Kartu su ja čia dažnai viešėdavo ir jos dukra Ona, itin besidomėjusi botanika ir vaistiniais augalais. Mama ir dukra kartu rūpinosi čia esančiais daržais. Šaltinis: Saar-Kozłowska, Alicja Joanna, Infantka Szwecji i Polski Anna Wazówna, 1568-1625, Torún: Uniwersytet M. Kopernika w Toruniu, 1995.

Ištrauka iš knygos „Karo nuotaka“:

Iš kambaryje pasigirdusių palengvėjimo atodūsių ir pražydusių šypesnų suprantu, kad tik dabar tapau jiems sava, o ne tuomet, kai kunigaikštis Jonas ant piršo užmovė man vestuvinį žiedą Vilniuje, atsivežęs mane į Abo pilį visiems demonstravo mano kraitį, ar kai kentėdama skausmuose gimdžiau įpėdinius išdidžiai ir karingai Vazų giminei.

APLANKYK: Iš už 200 km į pietus nuo Stokholmo Slätbaken‘o ežero saloje esančios Stegeborgo pilies, menančios XIII a., teliko griuvėsiai, o apvalus bokštas – vienintelis viduramžių pilies liudininkas. Būtent Stegeborgo pilyje 1537 m. gimė karaliaus Gustavo Vazos sūnus Jonas III, būsimas Kotrynos Jogailaitės vyras. Po tėvo mirties jis ėmėsi pilies perstatymo į karališkąją rezidenciją, apstatymo puošniais baldais. Deja, XVIII a. pilis buvo apleista ir sunyko. Dabar apsilankius pilies teritorijoje galima savarankiškai pasigrožėti įspūdingu obelų sodu, pasivaikščioti po aptrupėjusias sienas su išlikusiais akmeninių herbų fragmentais, užlipti į bokštą. 

 Kur?: Stegeborg slottruinen, Stegeborgs Egendom AB, Söderköping 

 Daugiau:  https://www.stegeborg.se/slottsruinen/  

Nuotraukų autorė Gerda Butkuvienė

14. Drotningholmo pilis, Švedija

Dovana žmonai. Jonas III Vaza ir jo žmona Kotryna Švedijoje ir Suomijoje vadinami Renesanso karaliais. Švedijos karaliaus Jono III užsakė, kad garsus flamandų architektas Willemas Boy pastatytų Kotrynai Jogailaitei skirtą vasaros rezidenciją – Drotningholmą (liet. – Karalienės salą). Šaltinis: Duczmal Małgorzata, Jogailaičiai, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius.

Ištrauka iš knygos „Karo nuotaka“:

Išlydžiu jį į kiemą tylėdama. Man taip baisu, kad galbūt matu jį paskutinį kartą gyvenime. Gražųjį užjūrio princą ledo spalvos akimis, atvykusį manęs į Vilnių. Mylimą savo vaikų tėvą. Babaimį karį ir tikrą savo žmonių vadą. Jis – tikras karalius. Didžiuojuosi ir žaviuosi savo vyru, lydėdama jį akimis, kol jis išnyksta tolumoje.