Nina Manninen yra moteris, mokanti „prakalbinti“ istorinius kostiumus. Studijuodama archeologijos doktorantūroje Turku universitete Suomijoje ji tyrinėja Kotrynos Jogailaitės daiktus ir drabužius, siekdama atskleisti Renesanso epochos materialinę kultūrą. Remiantis istoriniais šaltiniais mokslininkės atkurta karalaitės suknelė šiuo metu eksponuojama Turku pilies muziejuje. 

Ilona Skujaitė

Iš Lenkijos ir Lietuvos Jogailaičių dinastijos kilusi Kotryna po vedybų su Jonu Vaza tapo Suomijos kunigaikštiene. Susidaro įspūdis, kad praėjus 500 metų suomiai jos nepamiršo – mokslininkai tyrinėja jos kraitį, rengia parodas, o Kotrynos Jogailaitės vardas plačiai žinomas iki šiol. Kuo ji sužavėjo suomius? 

Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl suomiai vis dar prisimena Kotryną, yra ta, kad ji buvo naujos istorijos eros dalis. Suomijos kunigaikštis Jonas, vadovaudamasis naujausiomis architektūros tendencijomis, senąją viduramžių Turku pilį, savo kunigaikštystės centrą, pavertė renesansiniais rūmais sau ir Kotrynai. Be to, žmonės domisi Turku pilies ir jos gyventojų istorija, o žinių apie XVI a. dabar yra daugiau nei anksčiau. Įspūdį žmonėms daro ir didžiulis Kotrynos Jogailaitės kraitis, o  jos ir Jono laikai  Turku mieste prisimenami kaip labai turtingas laikotarpis. Kotryna iš kitų Švedijos karalienių išsiskiria ir savo paveldu, dėl kurio ji irgi prisimenama iki šiol.

Kiek yra istorinių šaltinių apie jos gyvenimą Suomijoje? 

Deja, apie Kotrynos gyvenimą Suomijoje liudija tik jos turimų daiktų inventorius, o tai pabrėžia išlikusių istorinių šaltinių svarbą. Taip pat vis dar pasakojama daug istorijų, susijusių su Kotryna. Savo tyrinėjimus darau remdamasi švediškais ir lenkiškais šaltiniais, išlikusių artefaktų biografijomis, duomenis lyginu su XVI a. Suomijos moterų daiktais.   

Kotryna Jogailaitė. Luko Kranacho Jaunesniojo paveikslas.  

Tyrinėdama išlikusius artefaktus ir istorinius šaltinius nevengiate ir šiuolaikinių kūrybinių eksperimentų?

Užsiimu ne tik tyrimais, bet esu ir aistringa istorijos rekonstruktorė. Pasitelkdama išlikusius artefaktus, ikonografinius šaltinius bei eksperimentinės archeologijos metodus, atkuriu XVI a. drabužius ir kitus dirbinius. Manau, kad yra labai svarbu rekonstruoti tik rašytiniuose dokumentuose minimus artefaktus, kad nešiojant ar naudojant juos būtų galima susidaryti tiesioginį įspūdį ir geriau suprasti, kaip ir kokiais tikslais jie buvo naudojami.

Noriu dalintis savo patirtimi su kitais, siekdama sumažinti atotrūkį tarp akademinės bendruomenės ir rekonstruktorių. Šiuo tikslu rengiu kursus, paskaitas, pristatymus ir duodu interviu, kad praturtinčiau žmonių supratimą apie XVI a. Šiaurės ir Rytų Europos drabužius bei materialinę kultūrą. Mano mokslinis darbas yra kruopščių tyrinėjimų ir įsitraukimo į istoriją sinergija, esu pasišventusi išsaugoti ir atgaivinti turtingą XVI a. moterų istoriją per drabužius ir materialinės kultūros prizmę.

Kada ir kodėl susidomėjote būtent Kotryna Jogailaite? Kuo jus labiausiai žavi jos asmenybė?

Apie Kotryną žinau nuo vaikystės, be to, visuomet labai domėjausi viduramžiais ir moderniaisiais laikais. Esu dirbusi Turku pilyje, kurioje Kotryna rezidavo kaip Suomijos kunigaikštienė 1562-1563 m. Pati vieta ir išgirstos istorijos apie Kotryną mana labai intrigavo, todėl nusprendžiau atkurti jos drabužius remdamasi karalaitės kraičio aprašu.  Mano nuostabai, šiame dokumente buvo paminėta daugybė drabužių ir kitų artefaktų, ir aš supratau, kad iki šiol atlikti tyrinėjimai buvo neišsamūs ir pasenę, todėl nusprendžiau pati juos panagrinėti ir pristatyti naujausią informaciją visiems.

Labiausiai mane intrigavo visa materialinė kultūra, supusi Kotryną. Mane domino daiktai, kuriuos ji atsivežė iš Lenkijos ir Lietuvos į Turku pilį – jų kilmė ir reikšmė Kotrynai, kaip ji juos naudojo, kas jiems nutiko po jos mirties. Daiktai daug pasako apie jos asmenybę ir intelektualinius gebėjimus. Kotryna buvo užauginta kaip karalaitė turtingoje karalystėje ir buvo išmokyta labai rimtai žiūrėti į savo statusą. Tai, kad ji pasirinko kalėti kartu su savo vyru, kai jai buvo pasiūlyta laisvė, liudija apie jos atsidavimą.

Ar sudėtinga atkurti XVI a. kostiumus?

XVI a. drabužius ir aksesuarus gamino įvairūs amatininkai, besispecializuojantys audimo,  dažymo, kirpimo, siuvimo, siuvinėjimo, nėrinių, papuošalų kūrimo ir panašiose srityse, todėl dabar viską padaryti vienam žmogui yra sunku. Be to, ne visada aiški XVI a. drabužių konstrukcija. Vis dėlto daugybė pavyzdžių rodo, kad nepaisant šių iššūkių įmanoma sukurti gražiai pagamintus, istoriškai tiksliai atrodančius daiktus.

Ninos Manninen atkurta karalaitės suknelė, remiantis Kotrynos Jogailaitės kraičio aprašu.

Papasakokite plačiau apie atkurtą Kotrynos Jogailaitės suknelę. 

Kotrynos kraičio 1562 m. aprašas plačiai pristatomas parodoje Turku pilyje, yra ir būtent šiam dokumentui skirta ekspozicija. Eksponuojama ir Kotrynos aprangos rekonstrukcija, o čia pat demonstruojamoje filmuotoje vaizdo medžiagoje galima pamatyti kaip ją apsivilkti.

Aprangą sudaro juodai siuvinėti lininiai marškiniai, rausvai rudos spalvos apatinis sijonas, pamuštas sabalo kailiu, juoda aksominė viršutinė suknelė kirptomis rankovėmis ir juodas atlasinis šilko apsiaustas su lūšies kailio pamušalu. Aksesuarai – auksu ir perlais siuvinėtos apykaklės ir rankovės, perlais inkrustuoti papuošalai, didelis auksu siuvinėtas šydas. Tikslas buvo atkurti aprangą, kurią Kotryna būtų galėjusi vilkėti pirmą kartą įžengusi pro Turku pilies vartus per 1562 m. Kalėdas. Kiekviena aprangos detalė sukurta remiantis jos kraičio aprašu. Aš rūpinausi parodos kuravimu ir drabužio dizainu, o jį pagamino daugybė kvalifikuotų siuvėjų, siuvinėtojų ir kailininkų. Kai paroda baigsis, rekonstruota Kotrynos Jogailaitės suknelė bus naudojama renginiams ir ekskursijoms su gidu.

Ar galima Kotryną Jogailaitę vadinti to meto modiste? 

Palyginus lenkų ir švedų Kotrynos nuosavybės inventorius, akivaizdu, kad jos garderobe daugiausiai buvo Rytų Europos ar Lenkijos stiliaus drabužių, tačiau persikėlusi į Turku ji pradėjo laikytis Šiaurės Europos madų. Tokia išvada prieštarauja įprastam Suomijos tyrimuose paplitusiam įsitikinimui, kad jos drabužinėje dominavo italų ir ispanų mados, kurias ji pristatė Suomijai ir Švedijai. Karalaitės kraičio apraše paminėtos yra tik trys ispaniško stiliaus suknios iš 42, ir nei vienos itališkos. Be to, nėra pėdsakų, kad itališkos aprangos mada būtų įsitvirtinusi Šiaurėje, o suomių ir švedų šaltiniai rodo, kad ispaniškos mados čia buvo žinomos dar prieš Kotrynos laikus.

Taip pat buvo įprasta, kad nuotaka perimdavo naujos šalies, į kurią atvykdavo gyventi, madas, ne išimtis ir Kotryna. Švediškas jos drabužių aprašas, sudarytas praėjus metams nuo jos kraičio inventorizacijos, rodo, kad gausiai dekoruotas lenkiškas suknias pakeitė švelnesnė šiaurietiška mada, o kai kurie tipiški lenkiški aksesuarai nebebuvo naudojami. Taigi Kotryna į Šiaurę neatvežė itališkos ar ispaniškos mados, bet atvyko apsirengusi savo krašto drabužiais ir netrukus perėmė Šiaurės renesanso stilių.

Turku pilis Suomijoje, kurioje Kotryna Jogailaiatė gyveno 1562-63 m. 

Kokie buvo didžiausi iššūkiai atkuriant istorines sukneles jūsų projekte Besikeičiančios mados? 

Tyrinėti  Kotrynos daiktų aprašus buvo sunku, nes dokumentuose vartojama XVI a. lenkų ir švedų kalba.  Šių dokumentų gramatika, posakiai ir terminai skiriasi nuo mūsų XXI a. kalbos. Kai kuriuos žodžius ar posakius kartais sunku suprasti, nes jie nebenaudojami, kaip ir juos pasitelkiant aprašomi dalykai. Tais atvejais, kai terminai buvo neaiškūs, kaskart reikėjo surasti geriausią įmanomą apibūdinimo variantą.  

Tai, ar galima atlikti drabužio rekonstrukciją, dažnai nulemia ir naudotos medžiagos. Pavyzdžiui, kai kurie XVI a. audiniai nebegaminami arba jų neįmanoma naudoti dėl aukštos jų pagaminimo kainos.

XVI amžiaus bajorams buvo įprasta madas perimti iš užsienio. Lenkijoje ir Lietuvoje, esančiose tarp Vakarų Europos ir Rytų, iš vienos pusės įtaką darė žemyninės mados, iš kitos – turkiškos mados, prisidėjusios prie savito regioninio aprangos stiliaus. Taip atsirado unikali XVI a. lenkų mada, dominavusi ir Kotrynos garderobe. Be turtingo ir dekoruoto tėvynės drabužių stiliaus, Kotrynos garderobas atspindėjo jos, kaip vienos didžiausių ir turtingiausių Renesanso Europos valstybių, karalaitės statusą. Jos papuošalai, suknios ir aksesuarai mirgėjo auksu, sidabru, deimantais, rubinais ir perlais, o patys drabužiai buvo pagaminti iš importinio šilko bei auksu ir sidabru ataustų medžiagų.

Šiuo metu Turku pilyje eksponuojama paroda apie Kotryną Jogailaitę „Princesės kelionė“. Jūs esate viena iš jos kūrėjų, gal galite apie ją papasakoti plačiau?  

Ši paroda pasakoja apie Lenkijos ir Lietuvos karalaitės Kotrynos, tapusios Suomijos kunigaikštiene, o vėliau ir Švedijos karaliene, gyvenimo istoriją. Parodą, sukurtą bendradarbiaujant su Suomijos ir užsienio mokslininkais, įkvėpė naujausi Kotrynos Jogailaitės gyvenimo tyrinėjimai, įskaitant ir mano indėlį.

Kai 2022 m. buvo planuojama paroda, manęs paprašė parašyti informatyvų straipsnį apie Kotrynos daiktus. Straipsnis turėjo būti naudojamas kaip informacinis šaltinis ne tik parodai, bet ir būsimoms ekskursijoms su gidu, leidiniams ir pan. Iš parodoje eksponuojamų dokumentų parinkau reikšmingiausius ir įdomiausius artefaktus, nes neįmanoma aptarti visų temų tokiame ribotame kontekste.

Taip pat prisidėjau prie parodos vizualizacijos. Pavyzdžiui, bendrą parodos žalios spalvos gamą įkvėpė žalia Kotrynos interjero tekstilės spalva. Aptariau ir Kotrynos seserų bei motinos aprangos stilių bei spalvas, jų drabužių piešiniai taip pat demonstruojami parodoje. Apskritai parodos iliustracijos yra labai išsamios. Pavyzdžiui, scenoje, kurioje vaizduojamos Kotrynos ir Jono vestuvės, įtraukta kiekviena dokumentuose užfiksuota detalė. Apskritai visos parodos iliustracijos yra labai detalios, pvz., Kotrynos ir Jono vestuvės pavaizduotos panaudojant informaciją iš istorinių šaltinių.

Nuotraukų autoriai: Nina Manninen, Marjo-Briitta Talus, Ilona Skujaitė.