Kaip praneša Varėnos rajono laikraštis „Merkio kraštas”, dar 2020 m., rekonstravus V. Krėvės memorialinį muziejų, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė sakė, kad V. Krėvės vardo premija būtų svarbus paskatinimas rašančiai bendruomenei bei simbolinis jo sugrįžimas į gimtinę. Kad dzūkams reikia turėti Vinco Krėvės vardu pavadintą premiją, maždaug prieš 9-erius metus pirmasis prakalbo rašytojas Romas Sadauskas.

2022 m. pradžioje Alytaus regiono plėtros taryba (ją sudaro Alytaus miesto ir rajono, taip pat Druskininkų, Lazdijų ir Varėnos rajonų savivaldybių atstovai) įsteigė premiją už naują per praėjusius dvejus kalendorinius metus išleistą meniškai vertingą literatūros kūrinį, atspindintį žymaus Dainavos krašto rašytojo V. Krėvės-Mickevičiaus kūrybos dvasią.

Komisijos sprendimu, 2024 m. Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija atiteko žurnalistei, komunikacijos specialistei, televizijos laidų bei dokumentinių filmų scenarijų kūrėjai Ilonai Skujaitei už debiutinį istorinį romaną „Karo nuotaka“, pasakojantį apie Lenkijos ir Lietuvos karalaitę, Suomijos kunigaikštienę, Švedijos karalienę Kotryną Jogailaitę ir jos vyrą – Švedijos princą bei Suomijos kunigaikštį Joną Vazą. Šia literatūrine premija jau yra apdovanotas humanitarinių mokslų daktaras istorikas Bernardas Gailius už knygą „Kraujokvapas“ ir rašytojas Donaldas Kajokas už prozos kūrinių trilogiją („Kazašas“, „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“, „Skudurėlių šventė“).

Prieš įteikdamas laureatei keramikės Aušros Deltuvienės specialiai šiai progai sukurtą skulptūrėlę pagal Krėvės apsakymą „Skerdžius“ – „Skerdžiaus Lapino ragą“, Varėnos rajono meras, istorikas Algis Kašėta kalbėjo, kad romane aprašomą istoriją apie įsiliepsnojusį žiaurų karą su Maskva galima lyginti su pastarųjų metų įvykiais Ukrainoje: „20-ojo amžiaus pradžioje Krėvė pats rinko medžiagą apie Merkinėje mirusį Vladislovą Vazą. O literatūrinę premiją laimėjusios knygos pagrindinė herojė yra būtent Kotryna Jogailaitė, Vladislovo Vazos močiutė. Knygoje labai vaizdžiai su tragizmo šešėliu atpasakotas Kotrynos Jogailaitės likimas, nes ne kiekvienai karalienei 4-erius metus teko praleisti kalėjime. Ši knyga – puiki proga prisiliesti prie mūsų istorinių asmenybių ir jų dramatiškos istorijos. Be to, tai siejasi su šių dienų aktualijomis, kadangi Ivano Rūsčiojo laikai labai primena Putino Rusiją. Tai, ką rusų kariai šiuo metu daro Ukrainoje, labai panašu į tai, ką darė Ivano Rūsčiojo kariuomenė Vilniuje – žudė ir griovė. Mums, istorikams, tai yra viena iš baisiausių patirčių Lietuvos kraštui“.