Ilona Skujaitė

Šaltinis: LRT naujienų portalas

2023 m. pradžioje leidykla „Alma littera“ išleido žurnalistės Ilonos Skujaitės romaną „Karo nuotaka“ apie paradoksų ir išbandymų kupiną Kotrynos Jogailaitės gyvenimą ir jos kelią iki Švedijos sosto. Kartu su humanitarinių mokslų daktare, istorike Rasa Leonavičiūte-Gecevičiene knygos autorė aptaria garsiosios Jogailaičių šeimos narių ryšius. 

Kokia motina buvo karalienė Bona?

Jeigu kalbėtume apie tris jauniausias dukras – Sofiją, Oną ir Kotryną – viena vertus, niekam nelinkėtum tokios motinos, kaip Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Bona, bet kita vertus, galbūt tokios moterys užaugina labai stiprias asmenybes.

Reikia nepamiršti, kad karalienė Bona pati augo labai sudėtingomis sąlygomis, vien tik su motina Izabele Aragoniete, nes jos tėvas Gianas Sforca mirė, kai ji dar buvo kūdikis. Karalienės Bonos motina viena turėjo rūpintis savo šeimos gerove, todėl ir pati Bona nuo vaikystės išmoko, kad jei nepakovosi už save – nieko ir nebus. Nenuostabu, kad ji užaugo lydere. Du iš trijų Izabelės vaikų netikėtai mirė, todėl motina turėjo būti pametusi galvą dėl savo vienintelės išgyvenusios mergaitės – Bonos. Tiesa, kai ji užaugo ir pati tapo motina, manau, kad su savo dukromis nebuvo tokia švelni, kaip Izabelė Aragonietė su ja, nes Bona turėjo daugiau vaikų ir buvo gana sudėtinga vienodai padalinti dėmesį visiems.

Apskritai karalienė Bona sulaukė labai daug kritikos dėl savo motinystės stiliaus, panašaus į botago ir meduolio principą, kur botago buvo daugiau. Visuotinai šaltiniuose rašoma, kad karalienė Bona neinvestavo per daug laiko į jaunėles dukras, daugiausiai dėmesio skyrė dviem vyresniems savo vaikams. Pavyzdžiui, ji dėjo daug pastangų ieškodama jaunikio Izabelei, o trims jauniausioms – ne, todėl jos ir liko labai ilgai netekėjusios. Kai po Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo mirties motina pasiėmė Sofiją, Oną ir Kotryną gyventi kartu su savimi į Varšuvą, ten jos tapo motinos kompanionėmis. Ilgą laiką trys jaunesnės mergaitės buvo motinos šešėlyje.

Karalaitė Kotryna man šiek tiek primena dykvietėje pražydusią gėlę. Manau, kad vaikai, užaugę atšiauriomis sąlygomis, būna labiau užgrūdinti. Kotrynos gyvenimo kelias tikrai nebuvo rožėmis klotas, o praleisti daug metų šalia tokios valdingos motinos irgi turėjo būti nelengva. Maža to, kad karalienės Bonos charakteris buvo sunkus, į senatvę ji turėjo darytis dar ir pikta, nes pamažu prarado savo įtaką, o gyvenimas Varšuvoje, kuri tuo metu tebuvo užkampis, turėjo būti pilkas ir nuobodus.  

Luko Kranacho Jaunesniojo tapytas Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės portretas. Wikipedia nuotr. 

Karalienė Bona dažnai apibūdinama kaip audringo itališko temperamento, labai veikli ir valdinga moteris, o karalius Žygimantas Senasis – kaip ramybės įsikūnijimas. Kiek tėvų charakterio bruožų paveldėjo jaunėlė Kotryna?

Sunku pasakyti, ar karalienė Bona dukras specialiai auklėjo taip, kad jos kovotų, siektų savo tikslų ir būtų aktyvios, kaip ir ji, bet vien jau jos asmeninis pavyzdys galėjo įkvėpti dukras perimti tokį elgesio modelį.

Tėvas  Žygimantas Senasis iš tiesų buvo didelis ramstis vaikams, jis turėjo tobulo karaliaus įvaizdį  –  buvo švelnus, geranoriškas, dievobaimingas, globėjiškas. Vien ką reiškia pavyzdys, kai jis ėmėsi globoti savo marčią, pirmąją Žygimanto Augusto žmoną Elžbietą Habsburgaitę, prieš kurią buvo nusiteikęs visas dvaras ir niekas nenorėjo su ja bendrauti. Manau, su dukromis jis turėjo elgtis panašiai.

Kotrynos tėvų charakteriai buvo išties labai skirtingi, matyt iš kiekvieno savo gimdytojo ji   paveldėjo skirtinga savybes. Vis dėlto karalaitė Kotryna apibūdinama kaip švelnaus būdo mergina, panašesnė į ramią Jogailaičių  giminę, o ne „akiplėšiškus italus“, kaip tuo metu jie dažnai buvo vadinami Lenkijoje.

Kiek dėmesio buvo skiriama trims mažosioms karalaitėms lavinti?

Nors dažnai kalbama, kad lavinami buvo tik du pirmieji vaikai – Izabelė ir Žygimantas Augustas, – tai nėra tiesa. Trys jaunėlės – Sofija, Ona ir Kotryna – buvo labai išsilavinusios moterys to meto visuomenės kontekste, gal tik šiek tiek mažiau nei du pirmieji Bonos vaikai. Pavyzdžiui, jos nebuvo mokomos vokiečių kalbos, kaip vyresnieji brolis ir sesuo, bet laisvai kalbėjo itališkai ir lenkiškai, mokėjo lotynų kalbą.

Trys jauniausios karalienės Bonos dukros. Iš kairės: Kotryna, Sofija ir Ona. Luko Kranacho Jaunesniojo tapyti portretai. Wikipedia nuotr.

Augant karalių šeimoje vaikams greičiausiai nestigo jokių materialinių dalykų, bet kiek karališkieji tėvai galėdavo skirti laiko savo atžaloms? Kaip manote, ko labiausiai trūko karalienės Bonos dukroms?

Karalių vaikai iš tiesų buvo aprūpinami viskuo, bet tik ne tėvų dėmesiu. Lyginant su šiais laikais, man atrodo, kad dabar tėvai savo vaikams skiria daug daugiau laiko nei beveik prieš 500 metų. Be to, XVI a. reikalavimai tėvams buvo visiškai kitokie nei dabar. Pavyzdžiui, tuo metu apskritai buvo kritikuojamas moterų polinkis skirti per daug dėmesio vaikams, ypač kūdikiams ir mažyliams, nes jie dėl savo amžiaus dar negalėjo nieko naudingo pasiūlyti visuomenei, todėl nebuvo verta per daug į juos investuoti laiko.

Be šios tuo metu paplitusios pedagoginės teorijos buvo akivaizdu ir tai, kad abu karališki tėvai buvo labai užsiėmę, todėl karališkosios poros vaikus prižiūrėdavo daugybė kitų žmonių – žindyvės, auklės, dvaro moterys, mokytojai. Tėvai su vaikais bendraudavo tiek, kiek galėdavo, bet ne per daugiausiai. Pavyzdžiui, tėvas karalius Žygimantas Senasis turėjo būti nuolat užsiėmęs karinėmis kampanijomis ir dalyvavimu Seimuose, todėl dažniausiai būdavo išvykęs, su savo vaikais greičiausiai matydavosi turbūt vos keletą savaičių per metus.

Karalienė Bona irgi buvo amžinai užsiėmusi, daug keliaudavo kartu su karaliumi. Pavyzdžiui, kai jaunėlės buvo dar visai mažos, ji kartu su vyru ir dviem vyresniaisiais vaikais daugiau kaip metus gyveno Vilniuje, o mergytės – Krokuvoje. Tiesa, dukroms paaugus, jos keliaudavo kartu su visa Jogailaičių šeima.  

Ką vaikui reiškė gimti ir augti karalių šeimoje – laimę ar statuso naštą? Vyriausioji Bonos dukra Izabelė, vėliau tapusi Vengrijos karaliene, viename savo laiške su apgailestavimu yra rašiusi, kad aukštieji luomai neturi tokios privilegijos kaip žemesnieji – kasdien pietauti prie stalo su savo artimaisiais.  

Nuo pat gimimo karalių vaikams ant pečių buvo užkraunama milžiniška lūkesčių našta. Nors mergaitės gal ir negaudavo tokio plataus išsilavinimo kaip berniukai, bet vis tiek nuo mažumės buvo auklėjamos ir lavinamos pagal tam tikrą elgesio kodeksą, kaip turėtų elgtis karalaitės ir būsimos geros žmonos. Didieji jų gyvenimo sprendimai priklausė nuo tėvų, o ne nuo jų pačių. Valdovų vaikų sužadėtuvės dažnai įvykdavo dar pačioje vaikystėje ar ankstyvoje jaunystėje, moterys galėjo tekėti nuo 14 metų, taigi šiame kontekste vėlyvos karalaitės Kotrynos vedybos buvo išimtis. Tiesa, nekilmingose šeimose gyvenimas irgi nebuvo lengvas, bet bent jau žmonių neslėgė statuso dar ir karališkų pareigų našta.

Kotryna ir jos seserys buvo labai pamaldžios katalikės. Tai buvo tėvo ar motinos įtaka?  

Karalienė Bona visuomet deklaruodavo, kad yra katalikė, bet ji nepasižymėjo jokiomis išskirtinėmis religinėmis praktikomis kaip, pvz., karalius Žygimantas Senasis. Jis buvo labai religingas, išvykęs į kelionę veždavosi ir savo kilnojamus  altorėlius, pakeliui vos ne į kiekvieną bažnyčią užsukdavo išklausyti mišių. Palyginti su juo karalienė Bona buvo labiau fasadinė katalikė, tiesa, dalyvaudavo mišiose, šventė krikščioniškas šventes, bendravo su dvasininkais, protegavo juos, turėjo įvairiausių ryšių Bažnyčios sluoksniuose, bet žinių apie jos religingumą nėra.

Beje, tuo metu Europoje paplito protestantizmas ir karalienės Bonos bibliotekoje buvo galima rasti nemažai tekstų iš garsių to meto protestantų, netgi ir labai radikalių, veikalų. Jos agentai iš Vakarų Europos jai nuolat parveždavo naujausios literatūros. Karalienė Bona domėjosi reformacijos idėjomis, susirašinėjo su garsiais Italijos protestantais, tačiau niekada neatsimetė nuo katalikybės, jos vaikai irgi buvo auklėjami katalikais. 

Panašiai kaip motina, protestantizmu domėjosi ir jos sūnus Žygimantas Augustas. Kalbant apie dukrų pamaldumą, sunku pasakyti, kiek tam turėjo įtakos motina, galbūt jas labiau galėjo įkvėpti itin religingo tėvo pavyzdys.

Luko Kranacho Jaunesniojo tapyti Jogailaičių šeimos portretai.

Kaip iš šių dienų perspektyvų galima vertinti karalienės Bonos sprendimą išvykti į Italiją be dukterų? Rašoma, kad ji pasiėmė visus turtus, dukroms nepaliko netgi įprastų auksinių pietų indų, pareikšdama, kad tuo turi pasirūpinti jų globėjas – brolis Žygimantas Augustas.

Žvelgiant iš šios dienos perspektyvų galima visokiausių vertinimų prisigalvoti, bet karalienė Bona buvo savo epochos žmogus ir veikė pagal to meto papročius. Po karaliaus Žygimanto Senojo mirties Žygimantas Augustas tapo giminės galva, turto paveldėtojas ir šeimos narių aprūpintojas, taigi jis turėjo skirti išlaikymą ir savo netekėjusioms seserims.  Karalienė Bona turbūt labai formaliai į viską pažiūrėjo, kai į Italiją išvažiavo su visomis šmutkėmis. Tuo metu ji jau buvo sena, pavargusi moteris ir, matyt, ne dukros jai buvo galvoje. Įtakos tokiam sprendimui galėjo turėti ir jos įtempti santykiai su Žygimantu Augustu, nes jis su savo seserimis bendravo labai mažai.

Kokie buvo Kotrynos santykiai su seserimis ir broliu? 

Jaunėlei Kotrynai artimiausia buvo sesuo Ona, jos abi praleido daugiausiai laiko kartu. Vėliau ji tapo mylimiausia ir rūpestingiausia teta Kotrynos sūnui Zigmantui Vazai – Ona skyrė visą savo neišsipildžiusią motinišką meilę sesers sūnui, nes pati vaikų neturėjo.  

Žygimanto Augusto santykiai su jaunėlėmis seserimis buvo gana šalti. Jis labiausiai gerbė vyriausiąją iš jų – Sofiją, garsėjusią savo išmintimi ir švelnumu. Karalienei Bonai išvykus į Italiją, Žygimantas Augustas savo dvi netekėjusias seseris – Oną ir Kotryną – pasikvietė gyventi kartu su juo  Vilniuje. Čia jos tapo Žygimanto Augusto trečiosios žmonos Kotrynos Habsburgaitės kompanijonėmis, kad jam pačiam riektų mažiau cackintis su ja. Moterys iš tiesų susidraugavo, kelis kartus visos trys buvo išvažiavusios į Krokuvą. Manyčiau, kad brolio ir seserų ryšys buvo ne artimas, bet labiau pragmatinis.

Daugiau skaitykite: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2009640/istorike-leonaviciute-geceviciene-bona-buvo-motina-kurios-niekam-nelinketum-taciau-ji-uzaugino-stiprias-asmenybes

Istorinis romanas „Karo nuotaka“ tapo bestseleriu – 2023 m. buvo išlaisti 5 tiražai. Mikos Savičiūtės nuotr. 

Atgal į titulinį puslapį