Filmo kūrėjai, pasitelkdami įvairius „pjūvius“, siekia išryškinti svarbiausius Kotrynos Jogailaitės asmenybės bruožus, leidusius jai išlikti ir sužibėti žiauriame XVI a. karų ir politinių kovų pasaulyje, kurį valdė vyrai. 

Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos istorikai papasakos apie labiausiai šios karališkos asmenybės gyvenimo faktus, savo įžvalgomis apie tai, kas vyksta žmogaus vidiniame pasaulyje virsmo momentais, kai atsisakoma kraštutinumų, filme dalinsis saviugdos ir kitų sričių specialistai, istorinio romano „Karo nuotaka“ apie Kotryną Jogailaitę autorė. 

„Organizuojant filmavimus Švedijoje ir Suomijoje norėjome parodyti svarbiausias vietas, susijusias su Kotrynos Jogailaitės gyvenimu. Tai – Gripsholmo pilį, kurioje ji buvo įkalinta ir pagimdė du vaikus. Upaslos katedrą, kurioje ji palaidota ir galima pamatyti išlikusių jos brangenybių, taip pat – Stokholmo karališkuosius rūmus. Suomijoje kūrybinė komanda filmavo Turku pilyje, kurioje Kotryna Jogailaitė kartu su savo vyru Jonu Vaza gyveno po vestuvių beveik 9 mėnesius iki jos apgulties  ir karo su švedais,“ – pasakojo scenarijaus bendraautorė ir kūrybinės komandos tarptautinių ryšių koordinatorė Ilona Skujaitė.

Dokumentini filmo režisierė ir prodiuserė Gitana Platakytė sako, kad filmavimai buvo ypač jaudinanti patirti, kurią ji sieks perteikti ir žiūrovams: „Nors nuo Kotrynos Jogailaitės gimimo praėjo beveik 500 metų, tačiau ir šiuolaikinis žmogus jos istorijoje atpažins save – užčiuops esminius gyvenimiškojo virsmo momentus, aktualius visais laikais. Jauniausioji Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo bei Bonos Sforcos dukra Kotryna Jogailaitė į istoriją įėjo kaip Švedijos karalienė, tačiau iki šiol labiausiai jaudina nepaprastas jos asmenybės virsmas iš priklausomos karalaitės – į įtakingą moterį, iš nemylimos – į geidžiamą, iš kalinės – į karalienę, gerbiamą abiejose Baltijos jūros pusėse.“

Filmo režisierė Gitana Platakytė ir Švedijos lietuvė Aušra Visockė per filmavimus Stokholmo karališkojje pilyje šalia išlikusių Žygimanto Augusto šarvų. 

Už pagalbą organizuojant filmavimus ir susitikimą su Švedijos lietuviais dėkojame Lietuvių Profesionalų Stokholme Klubo narėms Aušrai Visockei ir Rūtai Smertinienei.

Kotrynos Jogailaitės daktai ir antkapio fragmentas Upsalos katedroje. 

Aušros Visockės archyvo nuotr.