9 LEMTIES KORTOS:
intriguojantys Kotrynos Jogailaitės gyvenimo faktai
Audringas Kotrynos Jogailaitės gyvenimas yra lyg sutrūkęs perlų vėrinys, išsibarstęs po keturias šalis – Lenkiją, Lietuvą, Suomiją ir Švediją. Leiskis į kelionę 500 metų senumo istorijos pėdsakais ir prieš tavo akis iškils senos pilys, katedros, karališki dvarai, nepaprasto grožio renesansinės skulptūros, prabangūs papuošalai ir karūnos – nebylūs karalaitės Kotrynos paslapčių, džiaugsmų ir kančių liudytojai.
Pasinerk į karališką gyvenimą!
Maršrutą sudarė žurnalistės Gerda Butkuvienė, turizmo komunikacijos specialistė, ir Ilona Skujaitė – istorinio romano apie Kotryną Jogailaitę „Karo nuotaka“ autorė (leidykla „Alma littera“). Vizualizacijos autorė – Aistė Lapinskaitė. Maršrutas sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Švedijos Karalystėje.
Daugiau informacijos čia.
Šiemet spalio 18 d. literatūrinė Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija buvo įteikta Ilonai Skujaitei už romaną „Karo nuotaka“.
Archeologė Nina Manninen iš Turku universiteto Suomijoje atkūrė Kotrynos Jogailaitės suknelę ir papasakojo, kaip suomiai prisimena šią neeilinę karališką moterį.
Šiemet sukanka 120 metų nuo pirmojo lietuviško istorinio romano pasirodymo. Lietuvių literatūros kritikas prof. P. Bražėnas šiame kontekste apžvelgė Ilonos Skujaitės debiutinį romaną „Karo nuotaka“.
Į Valdovų rūmuose surengtą tarptautinę konferenciją „Kotryna Jogailaitė: Švedijos, Suomijos, Lenkijos ir Lietuvos įžvalgos“ atvykę istorikai sutarė, kad jos vaidmuo Švedijoje buvo svarbus.
„Karo nuotaka“ – knygoje atskleidžiama Holivudo filmo scenarijaus verta Kotrynos Jogailaitės gyvenimo istorija.
Mirusieji irgi šneka – tereikia mokėti jų klausytis. Beveik 700 metų senumo Upsalos katedra Švedijoje saugo daug paslapčių, tarp jų – ir susijusią su Lietuva.
Interviu su romano „Karo nuotaka“ autore Ilona Skujaitė, papildytas Jūratės Širvytės bei Vytauto Šinkūno renesanso epochos šokiu – taip turėjo linksmintis ir Kotryna Jogailaitė.
Kotryna Jogailaitė buvo viena geidžiamiausių nuotakų mūsų istorijoje, bet ištekėjo tik beveik 36-erių už 11 metų jaunesnio Švedijos princo ir Suomijos kunigaikščio Jono Vazos.
„Kodėl dar niekas iki šiol to nepadarė? Juk ji – mūsų istorijos deimantas“, – stebisi žurnalistė Ilona Skujaitė, 2023 m. pradžioje pristačiusi istorinį romaną „Karo nuotaka“.
Kotryna Jogailaitė Švedijoje vadinama Renesanso karaliene. Plačiau apie jos įvaizdį kitoje Baltijos jūros pusėje papasakojo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton.
Laidoje „10-12“ Agnė Skamarakaitė aptaria Kotrynos Jogailaitės gyvenimą politikos kontekste, o Luka Lesauskaitė „Vardan tos“ kalbasi apie neįvertintą moterų indėlį į istoriją.
Karalienė Bona Sforca buvo 5 vaikų motina, tačiau jos numylėtiniai buvo tik du. Kaip jauniausioji Kotryna, stokojusi motiniškos šilumos ir rūpesčio, tapo stipria asmenybe?
Režisierė Gitana Platakytė per Valdovų rūmų muziejuje surengtą patyriminį renginį „Karališkos Kotrynos Jogailaitės vestuvės: tada ir dabar“ pristatė savo dokumentinio filmo idėją, dalyvius ir pirmuosius nufilmuotus vaizdus.
Karališka asmenybė įkvėpė lietuvius sukurti filmą, naujoviškai sujungiantį du žanrus.